- pažagrė
- pažagrė̃ sf. (3b) raištis (ppr. iš vytelių), jungiantis arklą su žagre: Išara prie ragočiaus pritvirtinta pažagre rš. Tavo dar vyčių pãžagrės? Vlk. Nutrūko pažagrė̃, atsileido žagrė Rud. Laužiau žagrelę ir pažagrėlę, nepalaužiau širdelės in bagoto dukrelę KrvD19. Ardamas žagrę bernas taiso ir taiso: tai arklavirvę raišioja, tai pažagres taiso, tai noragus nusikalęs kūklioja LTsIV677.
Dictionary of the Lithuanian Language.
